- kutrus
- kutrùs, -ì adj. (4) [K]; MŽ, R greitas, smarkus, vikrus: Kutrùs – kurs kutrina (judina) kitą prie darbo J. Kutrùs vaikas – greitas, smarkus Pš. Ta moteriška kutrèsnė, numuš kitą J. Tegul širdį meilei tavo tvirtą ir kutrią padaro brš.
kutriaĩ adv. NdŽ: Ežys kutriai stumiasi pirmyn pelės pėdomis rš. ║ apsukrus, gabus: Jis kutrùs žmogus, tai ir gyvena gerai Antz.
Dictionary of the Lithuanian Language.